Aprašymas
Kėnių rūšis, paplitusi Juodosios jūros pietini ir rytinių pakrančių kalnuose (Turkijoje, Gruzijoje, Abchazijoje, Rusijoje).
Kaukaziniai kėniai laikomi aukščiausiais vietiniais Europos medžiais. Tai visžalis, spygliuotis medis, kurio aukštis paprastai siekia iki 60 m. Kamieno skersmuo 1,2-1,8 m. Vakarų Kaukaze pasitaiko ir 70-82 m aukščio šios rūšies medžių. Spygliai 1,8-3,5 cm ilgio, tamsiai žali. Moteriški kankorėžiai cilindriški, 10-20 cm ilgio, sudaryti iš 150–200 plaušelių. Sėklos 6 mm ilgio, su 22 mm ilgio sparneliu.
Galinga laja, kurios apatinės šakos beveik liečia žemę, paverčia nekuriuos laisviau augančius medžius didžiulėmis tamsiai-žaliomis piramidėmis. Kompaktiškiau augantys Kaukaziniai kėniai gerai apsivalo nuo sausšakių, ir tuomet miškas tampa panašus į daugybę tamsiai žalių kolonų. Tokie miškai labai išvaizdūs. Ši kėnių rūšis yra ilgaamžė (išgyvena iki 600-800 metų). Net senatvėje medžio augimas sulėtėja nežymiai. Milžiniški medžiai žūsta ne tiek nuo metų naštos, kiek pažeisti grybelų ir įvairų kenkėjų.
Mėgsta pavėsį, tačiau neblogai auga ir saulėtose vietose. Pakankamai atspari šalčiui (iki -30°C), atspari vėtroms kėnių rūšis.
