Spygliuočiai – puikus pasirinkimas kiekvienam sodui ar želdynui. Jei norite, kad sodas būtų žalias ištisus metus, spygliuočiai yra vieninteliu pasirinkimu. Priešingai nei lapuočiai augalai, spygliuočiai visais sezonais žaliuoja ir džiugina savo išvaizda, keičiantis metų laikams ji mažai kinta. Šie medžiai ir krūmai nėra tokie lepūs, todėl juos auginti labai patogu, jie nereikalauja daug priežiūros. Daugelį spygliuočiai žavi savo natūralia išvaizda, tačiau juos genint augalams galima suteikti ir unikalią formą. Dėl visų šių savybių spygliuočiai yra itin populiarūs.
Spygliuočių asortimentas iš tikrųjų stebina: medžiai ir krūmai skiriasi ne tik savo forma, spygliais, bet ir atspalviais, kurie varijuoja nuo tamsiai žalios iki ryškios geltonos. Dėl savo įvairovės spygliuočiai idealiai tinka bet kokios stilistikos sodui, gėlynui formuoti, juos taip pat galima auginti ir balkone ar terasoje – nereiklūs augalai puikiai veši vazonuose. Spygliuočius augalus galima rinktis norint sukurti pertvarą, pavėsį kitiems augalams, jie puikiai papildo įvairias gėlių kompozicijas, suauga į gyvatvores.
Spygliuočiai lengvai prigyja ir gana greitai auga, todėl juos itin pamėgs tie, kurie nori greitai suformuoti namų aplinką ir ieško praktiškų sprendimų. Spygliuočius galite rinktis pagal spalvinę gamą arba dydį, tačiau prisiminkite, kad šie augalai gana paprastai formuojami, todėl norint atnaujinti aplinką nebūtinai reikės persodinti medžius. Spygliuočiai puikiai „sutaria“ su kitais augalais, tad juos galima naudoti gėlyno ar žaliosios zonos karkasui sukurti, kasmet pakeičiant vienmečius augalus ir taip sukuriant vis kitokį stilių. Atraskite spygliuočių įvairovę ir pasirinkite augalus savo aplinkai papuošti.
Spygliuočiai yra ilgalaikis pasirinkimas, nereikalaujantis daug priežiūros, todėl tai augalai praktiškiems žmonėms, norintiems ištisus metus džiaugtis išpuoselėta aplinka ir gamtos dalele savo namuose. Šiltojo sezono metu spygliuočiai žavi gaiviu pavėsiu, o žiemą papuošti taps pagrindiniu išorės dekoro akcentu.
Lapuočiai – tai medžiai ir krūmai, turintys plokščius lapus. Lapuočiai žaliuoja tik šiltojo sezono metu, atvėsus orams lapus numeta, tačiau būna ir visžalių augalų.
Lapuočiai tarpusavyje labai skiriasi: lapų forma, spalva, žiedais, vaisiais. Daugelis lapuočių išsiskiria savo žiedais, bet renkantis augalus verta atkreipti dėmesį į jų žydėjimo laiką: pavyzdžiui, daugelis vaiskrūmių ir vaismedžių žiedais apsipila pavasarį, o kai kurie dekoratyviniai augalai pražysta tik rudenį. Atsižvelgiant į tai reikėtų formuoti visą žaliąją erdvę, planuoti žydėjimo laiką ir derinti augalus tarpusavyje.
Lapuočiai yra labai unikalūs, tad rinkdamiesi augalą visada atkreipkite dėmesį į jo sodinimo laiką bei poreikius. Kai kurie augalai mėgsta saulė, kiti – dalinį šešėlį arba drėgną dirvą. Augalų poreikių verta paisyti, nes tik tinkamoje aplinkoje augalas galės atskleisti visą savo grožį. Planuokite erdvę, kurią norite apželdinti, atsižvelgdami į rekomendacijas ir lengvai dideliame medelių bei krūmų asortimente atrasite savo ieškomus augalus.
Be lapuočių neapsieina nei vienas sodas ar želdynas, šie augalai yra vienas populiariausių pasirinkimų tiek formuojant dideles, tiek mažas erdves. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad lapuočiai dažnai reikalauja kiek daugiau priežiūros, palyginti su spygliuočiais. Antra vertus, daugelis lapuočiams pirmenybę teikia dėl jų dekoratyvumo, originalumo ir išskirtinės išvaizdos.
Spygliuočiai sodinukai
| Kaukazinio kėnio – Abies nordmanniana |
| Turkiško kėnio – Abies bornmulleriana |
| Dervingojo kėnio – Abies fraseri |
| Korėjinio kėnio – Abies koreana |
| Subalpinio kėnio – Abies lasiocarpa arizonica |
| Japoninio kėnio – Abies Veitchii |
| Europinio maumedžio – Larix europea/kaempferi |
| Paprastosios eglės – Picea abies |
| Kalninės eglės/Baltosios eglės/Juodosio eglės/Rytinės eglės – Picea Engelmanni/Picea glauca/Picea mariana/Picea orientali |
| Serbinės eglės – Picea omorica |
| Dygiosio eglės – Picea pungens glauca (Kaibab, Apache) |
| Kininės pušies – Pinus armandii |
| Kedrinės pušies – Pinus cembra |
| Suktaspyglės pušies – Pinus concorta v. concorta |
| Hondinės pušies – Pinus densiflora |
| Himalajinės pušies – Pinus griffithii |
| Korėjinės pušies – Pinus koraiensis |
| Baltažievės pušies – Pinus leucodermis |
| Kalninės pušies – Pinus mugo mughus/pumilio |
| Kablelinės pušies – Pinus mugo uncinata |
| Jodosios pušies Austrijos/Juodoji – Pinus nigra var. austriaca/nigra |
| Balkaninės pušies – Pinus peuce |
| Geltonosios pušies – Pinus ponderosa |
| Veimutinės pušies – Pinus strobus |
| Paprastosios pušies – Pinus sylvestris |
| Baltasėklės pušies – Pinus tabuliformis |
| Tunbergo pušies – Pinus thunbergii |
| Melsvosios pocūgės – Pseudotsuga menziesii glauca |
| Dvieilio taksodžio – Taxodium distichum |
| Europinio kukmedžio – Taxus baccata |
| Vakarinės tujos – Thuja occidentalis |
| Kanadinės cūgos – Tsuga canadensis |
Lapuočiai sodinukai
| Trakinio klevo – Acer campestre |
| Ginalinio klevo – Acer ginnala, tatarica |
| Platanalapio klevo – Acer platanoides/pseudoplatanus |
| Raudonojo klevo – Acer rubrum |
| Sidabrinio klevo – Acer saccharinum |
| Paprastastojo kaštono – Aesculus hippocastanum |
| Krūminės amorfos – Amorpha fruticosa |
| Aronijos – Aronia melanocarpa |
| Tunbergo raugeršnio – Berberis thunbergii/thunbergii Atropurpurea |
| Paprastasojo raugeršnio – Berberis vulgaris/vulgaris Atropurpurea |
| Karpotojo beržo – Betula pendula |
| Stambiažiedės ląstūnės – Campsis radicans |
| Paprastosio karaganos – Caragana arborescens |
| Paprastojo skroblo – Carpinus betulus |
| Valgomojo kaštainio – Castanea sativa |
| Paprastosios katalpos – Catalpa bignonioides |
| Japoninio puošmedžio – Cercidiphyllum japonicum |
| Kanadinio cersio – Cercis canadensis/Cercis siliquastrum |
| Japoninio svarainio – Chaenomeles japonica |
| Baltosios sedulos – Cornus alba (Aurea, Elegantissima, Sibirica) |
| Gausiažiedės sedulos – Cornus florida |
| Japoninės sedulos – Cornus kousa/var. chinensis |
| Geltonžiedės sedulos – Cornus mas |
| Raudonosios sedulos – Cornus sanguinea |
| Palaipinės sedulos – Cornus sericea (stolonifera) |
| Paprastojo lazdyno – Corylus avellana |
| Turkinio lazdyno – Corylus colurna |
| Kaulenio – Cotoneaster bullatus/Cotoneaster divaricatus |
| Gulsčiasis kaulenis – Cotoneaster horizontalis |
| Blizgantysis kaulenis – Cotoneaster lucidus |
| Šluotinio raipsto – Cytisus scoparius |
| Deusijos – Deutzia scraba |
| Siauralapio žilakrūmio – Elaeagnus angustifolia |
| Sparnuotojo ožekšnio – Euonymus alatus |
| Europinio ožekšnio – Euonymus europaeus |
| Paprastojo buko – Fagus sylvatica |
| Paprastasis bukas – Fagus sylvatica Atropunicea |
| Tarpinės forsitijos- Forsythia x intermedia |
| Paprastastojo šaltekšnio – Frangula alnus |
| Tridyglės gledičijos – Gleditschia triacanthos |
| Dygliuotojo šaltalankio – Hippophae rhamnoides |
| Dygialapio bugienio – Ilex aquifolium |
| Puošniosios kolkvicijos – Kolkwitzia amabilis |
| Paprastojo pupmedžio – Laburnum anagyroides |
| Paprastojo ligustro – Ligustrum vulgare |
| Gelsvažiedžio tulpmedžio – Liriodendron tulipifera |
| Paprastojo sausmedžio – Lonicera tataria/xylosteum |
| Japoninės magnolijos – Magnolia kobus |
| Dyglialapės mahonijos – Mahonia aquifolium |
| Šilkmedžio – Morus alba/nigra |
| Putinalapio pūslenio – Physocarpus opulifolius/Luteus |
| Klevalapio platano – Platanus acerifolia |
| Japoninės lanksvos – Spiraea x bumalda |
| Putino sodinio – Viburnum lantana/opulus |