Aprašymas
Natūraliai paplitusi labai mažame areale, užimančiame apie 60 ha – vakarų Serbijoje ir rytų Bosnijoje, Drinos upės slėnyje. 1875 metais ją aptiko ir aprašė serbų botanikas Josif Pančić. Žodis “omorika” serbų kalboje ir reiškia – “eglė”.
Eglė užauga iki 25-35 m, nors pasitaiko ir 40 m aukščio egzemplioriai. Dėl labai siauros (3-4 m) koloniškos lajos vertinama daugelio šalių želdynuose. Kamieno skersmuo – iki 1 m. Viena iš greičiausiai augančių eglių rūšių – per metus paauga 35 cm į aukštį ir 12-15 cm į plotį. Spygliai 8-18 mm ilgio, melsvai-žali, žvilgantys, minkšti. Kankorėžiai cilindriški, 4-7 cm ilgio. Medis išgyvena iki 300-350 metų.
Sodinama po vieną ar grupėmis, tinka auginti eilėmis ar alėjomis, gražiai atrodo deriniai su svyruokliniais medžiais.
Atspari šalčiui. Gali augti pavėsyje, mėgsta drėgmę. Ganėtinai atspari dūminiam ir dujiniam užterštumui.
Serbinės eglės sodinukai vazonuose
